GELEŽIS IR SVEIKATA

Geležis yra svarbi hemoglobino, iš kurio sudaryti raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai), sudedamoji dalis. Suaugusio žmogaus organizme yra 4-5 g geležies, kuri įeina į svarbiausio kvėpavimo chromoproteino hemoglobino sudėtį (55-70% bendro hemoglobino kiekio). Hemoglobinas gaminasi kaulų smegenyse, jungiasi su deguonimi, o raudonieji kraujo kūneliai deguonį perneša iš plaučių į visą organizmą. Taip pat geležies yra baltymo mioglobino (10-25%), kuris reikalingas deguoniui kaupti raumenų audiniuose, o taip pat į įvairių kvėpavimo fermentų sudėtį (apie 1% bendro kiekio) sudėtyje.

Per mažas geležies, gaunamos su maistu kiekis, nepakankamas ir neefektyvus gaunamos geležies įsisavinimas dažnai lemia mažakraujystę (anemiją). 20-25% geležies kaupiama organizme kaip atsargos kepenyse ir blužnyje feritino pavidalu. Geležies apykaita organizme priklauso nuo kepenų darbo. Sutrikus kepenų darbui, o taip pat gaunant mažai geležies, gali išsivystyti mažakraujystė. Šios ligos požymiai – blyški oda ir gleivinės, veido paburkimas, bendras silpnumas, greitas fizinis ir psichinis nuovargis, dusulys, galvos svaigimas, ūžesys ausyse.

Geležis yra reikalinga tinkamai smegenų funkcijai palaikyti, kadangi ji dalyvauja smegenų aprūpinimo deguonimi procesuose.

Geležis padeda imuninei sistemai geriau atlikti savo funkcijas.

Geležis taip pat labai svarbi sveikoms ląstelėms, odai, plaukams ir nagams palaikyti.

Lėtinė liga, lemianti padidėjusią geležies absorbciją virškinamajame trakte ir dėl to atsirandantį geležies perteklių širdyje, kepenyse, kasoje, sėklidėse, odoje ir sąnariuose. Tai – paveldimas genetinis sutrikimas, kurį turintis žmogus privalo vengti produktų, kurių sudėtyje yra lengvai pasisavinamos geležies. Hemochromatozės pirmieji simptomai dažniausiai būna nespecifiniai ir juos lengva supainioti su kitų ligų simptomais: sąnarių skausmas, nuovargis, silpnumas. Vėliau liga pasireiškia diabetu, libido praradimu, impotencija, širdies veiklos sutrikimais. Dažniausiai ligos simptomai pasireiškia 50-60 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms. Paveldima hemochromatozė yra dažniausias genetinis sutrikimas, tačiau manoma, kad Lietuvoje jis nepaplitęs.

Per didelis geležies kiekis organizme neigiamai veikia širdį, gali sukelti piktybinius navikus, apsinuodijimą ir net mirtį.

Geležies perteklius apsunkina Parkinsono ir Alzheimerio ligų eigą, gali sukelti žarnyno, kepenų ir plaučių vėžį. Kai pradeda formuotis piktybinis navikas, jo ląstelės pradeda aktyviai įsisavinti tolesniam vystymuisi reikalingą geležį.

Manoma, kad Fe+ perteklius gali sukelti širdies priepuolius ir insultą.

Reumatoidinis artritas taip pat dažnai pasireiškia esant geležies pertekliui.

Ne tik geriamajame vandenyje, bet ir vandenyje, kuriuo prausiamės, neturi būti geležies. Po prausimosi geležingu vandeniu oda būna įtempta ir sausa, plaukai gali tapti negyvybingi ir trapūs, o dantys – ne tokie stiprūs. Vandenyje esantys per dideli geležies kiekiai gali pakenkti odos ląstelėms, sukelti infekciją ir raukšles. Be to, toks vanduo nenuplauna nuo kūno muilo likučių, todėl užsikemša odos poros ir odoje kaupiasi riebalai, dėl to atsiranda daug odos problemų, tokių kaip egzema, spuogai, dermatitai ir uždegimai.

Polis Bregas, buvo ne tik sveiko gyvenimo būdo propaguotojas, bet ir idealios sveikatos pavyzdys: sulaukęs devyniasdešimties, jis buvo judrus, lankstus, ištvermingas, aktyviai sportavo, buvo nuolat žvalus ir nežinojo, kas yra nuovargis, gėrė tik distiliuotą vandenį, pragyveno 95 metus. Štai ką jis rašo apie kietą vandenį: Aš išaugau toje Virdžinijos valstijos dalyje, kur kietas vanduo. Jame ištirpusios tokios neorganinės medžiagos, kaip natris, geležis ir kalcis. Daugelis mano giminaičių mirė nuo inkstų ligų. Beveik visi jie paseno prieš laiką, – todėl, kad neorganinės medžiagos kaupiasi arterijų ir venų sienelėse, kurios kietėja ir tampa mirties priežastimi. Vienas mano dėdė mirė sulaukęs tik 48-ių metų. Skrodžiant gydytojai rado, kad jo arterijos buvo kietos tarsi moliniai vamzdeliai, – taip stipriai jos buvo prisigėrę neorganinių medžiagų.