PROBLEMOS BUITYJE

Vanduo, kuriame padidėjusi geležies koncentracija, įgyja nemalonų prieskonį, todėl nukenčia gėrimų bei maisto skonis, kokybė. Geriamajame vandenyje esant daug geležies jaučiamas nemalonus metalo skonis. Šį vandenį naudojant gėrimams, pavyzdžiui, arbatai ar kavai, gaminti, jų skonis taip pat nukenčia. Be to, daug geležies turintis vanduo keičia vaisių, daržovių ir kitų jame paruoštų maisto produktų spalvą ir gadina jų skonį. Bakterijų veiklos produktai gali suteikti vandeniui nemalonų kvapą, ant indų nusėda gleivės, o vandens paviršiuje – riebi plėvelė.

Geležingam vandeniui tekant vamzdynais, juose pradeda kauptis geležies bakterijos, vamzdynuose susidaro į drebučius panašios nuosėdos. Geležiai sąveikaujant su bakterijomis ir įvairiais cheminiais elementais, ji virsta oksidais ir koloidinėmis formomis. Kaupiantis šiems dariniams ir augant bakterijų kolonijoms, mažėja vamzdynų skersmuo, pralaidumas. Neretai dėl itin geležingo vandens sumažėja net vandens spaudimas.

Geležis su vandeniu patenka į buitinę techniką, įvairius santechnikos įrenginius. Ant pagrindinių komponentų ir prietaisų viduje susidaro nuosėdų, kurios ilgainiui sukelia elektros įrangos perkaitimą ir dėl to ji sugenda. Gerai, jei pavyksta išvengti gaisro. Katilų ir skalbyklių šildymo elementus nusėdus geležiai ima veikti korozija.

Nuo vandenyje esančios geležies ant vonių lieka rūdžių dryžiai, taip pat geležis nusėda ant čiaupų ir vandentiekio vamzdžių ir prisideda prie ankstyvo jų gedimo.

Skalbimo metu rūdys gali nudažyti bei sugadinti audinius. Geležingame vandenyje skalbiami audiniai greitai praranda natūralų baltumą. Net ir nedidelis kiekis (0,3-0,4 mg/l) gali pakeisti drabužių spalvą ir ant skalbinių gali atsirasti negražių dėmių.